Rekomendacijos tėveliams dėl vaiko netinkamo elgesio

Rekomendacijos tėvams dėl vaiko netinkamo elgesio

  • Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai. Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“ (Gali būti, kad vaikas paaiškins. Jei atsako nežinau, galima paprašyti, kad jis apie tai pagalvotų ir pasiūlyti pasikalbėti vėliau.) Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
  • Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas.
  • Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
  • Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje (kur 0 – toks netinkamas elgesys, kad blogiau ir būti negali, o 5 − pats tinkamiausias pasaulyje) ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
  • Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
  • Ieškokite kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius, pvz., vaikas savarankiškai už savo turimus pinigus kažką parduotuvėj perka; einant pasivaikščioti, ieškoma vienodų (laimingų) mašinos numerių arba tokių automobilių numerių, kurių skaitmenys didžiausi ar iš raidžių susidėlioja skiemenys, rašant sniege ir pan.)
  • Kartu su visais šeimos nariais, jei neturite, sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje (veiklų, pertraukų metu), namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -). Taisyklių neturi būti per daug, pvz., gali būti 5-10. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė: pvz., galima pildyti savaitės ar kelių apdovanojimų lentelę su lipdukais, kuriais žymima, kada elgesys yra pasiektas. Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai. Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus. (Ši sistema reikalauja laiko ir kantrybės).

Taip pat apmąstykite šiuos klausimus: -Ar tikslas nėra per sudėtingas?

-Ar pasirinktas elgesys yra konkretus ir pastebimas?

-Ar apdovanojimai įvairūs?

-Ar aš nenaudosiu savo apdovanojimų programos, kaip būdo bausti vaiką už blogą elgesį? (Apdovanojimų lentelė yra skirta tik teigiamam elgesiui skatinti.)

  • Paskatinimus (tai gali būti pagyrimai, dėmesys, prizai, dovanėlės, pramogos) naudokite dažniau nei bausmes (tai gali būti kažkokių privilegijų, dovanėlių atėmimas). Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį, pvz., jei vaikas rėkia parduotuvėj, nuperkam saldainį, kad nerėktų. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, kaip ir sakant instrukcijas, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
  • Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems Ignoruoti yra lengviau nei bausti, t. y. elgesys pasireiškia rečiau, kai jam nesuteikiama dėmesio.
  • Instrukcijų sakymui, elgesio korekcijai galite naudotis žemiau nurodyta schema:

(Natūralios pasekmės = kas nutiktų be suaugusiojo įsitraukimo. Loginės pasekmės = neigiamos pasekmės, susijusios su blogu elgesiu. Gerai veikia pasikartojančiam blogam elgesiui, kai tėvai aiškiai žino, kaip jie nuosekliai elgtųsi, pvz., kai vaikas supykęs sulaužo savo žaislą, kai vaikas atsisako persirengti į mokyklos uniformą…)

(Pauzė – tai pertrauka nuo teigiamo pastiprinimo, todėl vaikui neturi būti teikiamas dėmesys. Pauzę selektyviai, pvz., reaguodami į agresyvų ar destruktyvų elgesį. Kai vaikas yra ramus, paaiškinkite jam Pauzės principą ir vietą. Pauzės vieta turi būti nuobodi ir saugi, pvz., prieškambaris. Įspėjimas duodamas prieš nuvedant vaiką į Pauzės vietą, kad vaikas turėtų šansą pakeisti savo elgesį. Jei vaikas toliau įsitraukia į „negerą“ elgesį, nuveskite vaiką į Pauzės vietą, išlikite ramūs, bet šiuo metu nekalbėkite.)

Pozityvios disciplinos piramidė: kuo aukščiau viršūnės, tuo rečiau tas metodas turi būti naudojamas.

Parengė psichologė Inga Leonavičiūtė