Vaiko adaptacija mokykloje. Ką reikėtų žinoti tėvams?
„Tie, kurie pasiklysta kelyje į mokyklą, niekada neras savo gyvenimo kelio.“
Mokykla yra vienas pagrindinių vaiko socializacijos šaltinių. Mokykloje vaikas sužino, kas yra mokymasis, mokosi mokytis, bendrauti, dirbti ne tik vienas, bet ir komandoje. Specialistai vieningai sutaria, kad sėkminga vaiko adaptacija mokykloje daugiausia priklauso nuo to, kaip jis paruošiamas mokyklai šeimoje, nuo to, kokios jam yra perduodamos žinios apie tai, kas jo laukia.
Pradėję lankyti mokyklą, vaikai patenka į naują aplinką, mokosi prisitaikyti prie mokyklos reikalavimų, susipažįsta su kitais mokiniais, mokytojais, palaipsniui įgyja savarankiškumo savikontrolės, dėmesingumo įgūdžių, t. y. adaptuojasi naujoje vietoje. Vaiko adaptacija mokykloje gali trukti iki 6 mėn., kiekvienam vaikui ši trukmė ir pats adaptacijos procesas gali būti skirtingi.
Viena iš žodžio „Adaptacija“ [lot. adaptatio — pritaikymas, priderinimas] reikšmių yra žmogaus prisitaikymas prie kintančių gyvenimo sąlygų, aplinkos. Paprasčiau tariant, tai savo vietos aplinkoje radimas.
Kalbant apie vaiko adaptaciją mokykloje galime skirti dvi jos formas:
• Fiziologinę adaptaciją. Ji yra susijusi su dienos režimo pokyčiais. Šią adaptaciją galima palengvinti iš anksto taikantis prie mokyklos dienos režimo, laikantis subalansuotos mitybos, fizinio krūvio, stiprinant vaiko imunitetą.
• Psichologinę adaptaciją. Ši adaptacija kiekvienoje šeimoje vyksta skirtingai ir priklauso nuo šeimyninės aplinkos, vaiko temperamento, charakterio ypatybių, vaiko bendravimo su bendraamžiais patirties ir pan. Palengvinti šią adaptaciją galima palaikydami vaiką, skatindami jo savarankiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis bei savivertę ir supažindindami su tuo, kas jo laukia.
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvai (globėjai) gali pastebėti šiuos simptomus:
• Gali atsirasti tokie fiziniai simptomai kaip blogas ar neramus miegas, pilvo, galvos skausmai, didesnis ar dingęs apetitas, greitas nuovargis, pykinimas, vėmimas ir pan. Vaikas taip pat gali sakyti, kad nenori eiti į mokyklą, tačiau taip pat gali būti pastebimi tik aukščiau nurodyti fiziniai simptomai be aiškiai išreikšto nenoro į mokyklą. Šie simptomai rodo apie vaiko patiriamą su mokyklos lankymu ir adaptacijos procesu susijusį stresą, kuriam įveikti reikalingas laikas, aiški struktūruota aplinka, dienos režimas, paprastos ir suprantamos taisyklės bei tėvų kantrybė.
• Dėl naujos informacijos pertekliaus vaikas gali atrodyti pasimetęs, užmaršus. Susisteminti naują patirtį galima padedant vaikui ją struktūruoti, t.y. paaiškinti dienos eigą: kokia pamoka seka kokią, ką atlikti pirmiau, ką paskui, kur ir kaip susidėti knygas.
• Pradėję lankyti mokyklą vaikai yra priversti atsiskirti nuo tėvų (globėjų) ir dėl to jaučiasi nesaugūs ir pasimetę. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, taip pat gali pasireikšti nuotaikų kaita, vaikas gali atrodyti suirzęs, nerimastingas, dirglus, piktas arba liūdnas, prislėgtas, verksmingas. Patiriamas stresas gali sąlygoti tiek padidėjusį vaiko uždarumą, tiek agresijos ar pykčio proveržius. Uždaresnio tipo vaikas gali jaustis prislėgtas, nes dar mokykloje nerado artimų draugų ar vaikas gali jaustis nerimastingas ar nepasitikintis savimi dėl to, kad jam sunku įsisavinti naujas žinias, ar jis nevisiškai supranta, ko iš jo yra reikalaujama.
Rekomendacijos tėvams (globėjams), siekiant palengvinti vaiko adaptaciją mokykloje:
- Stebėkite kokios nuotaikos vaikas išeina į mokyklą. Kalbėkitės su vaiku apie jausmus, pavyzdžiui, jei matote, kad jis iš mokyklos grįžo liūdnas. Patvirtinkite vaikui, kad naujoje situacijoje, naujoje vietoje nerimauti ar baimintis yra normalu, tokius jausmus patiria daug vaikų bei suaugusiųjų ir to nereiktų gėdytis.
- Po mokyklos pirmiausia teiraukitės vaiko kaip jam sekėsi, o ne ar paruošė pamokas, ar kokius pažymius gavo. Prieš pamokų ruošą, vaikui sugrįžus iš mokyklos leiskite jam pailsėti ir atsipalaiduoti, tačiau namų darbų ruošos neatidėkite vėlyvam vakarui.
- Klausdami vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje, skirkite jam individualų dėmesį, stenkitės aktyviai jį išklausyti, užduokite papildomų klausimų.
- Nežinomybė verčia vaiką nerimauti, todėl aptarkite su vaiku mokyklos taisykles, reikalavimus, taip pat patys dalyvaukite mokyklos veikloje.
- Leiskite namų darbus vaikui atlikti savarankiškai, tačiau kontroliuokite, ar jas atliko, pavyzdžiui, vaikui atlikus užduotis, galite kartu jas aptarti. Savarankiškas užduočių atlikimas leis vaikui mokytis atsakomybės, taip pat palengvins ir adaptacijos procesą.
- Stenkitės palaikyti savo vaiką, šiuo sunkiu periodu sukurdami palankią psichologinę atmosferą. Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi, pavyzdžiui, leisdami užduotis atlikti lėtesniu tempu, pagirdami už pastangas ir menkiausius pasiekimus. Nepasitikintys savimi ir uždaresni vaikai gali sunkiau priprasti prie gyvenimo pokyčių.
- Jūsų vaikas yra individualus, todėl nelyginkite jo su kitais vaikais, pavyzdžiui, pasiekimų srityje. Lyginimas gali sukelti ne norą stengtis, bet nepasitikėjimą savimi, pyktį ar norą priešintis.
- Atminkite, kad vaiko aktyvus ar pasyvus pasipriešinimas, negatyvus elgesys, nenoras atlikti užduotis gali būti sąlygotas adaptacijos mokykloje metu patiriamo streso.
- Apsišarvuokite kantrybe ir likite ramūs. Vaikai jautriai reaguoja ir neretai perima suaugusiųjų emocines būsenas, todėl jei Jūs nerimaujate dėl vaiko galimų nesėkmių mokykloje, jis dėl to taip pat pradės nerimauti ir mažiau pasitikės savimi.
Bendradarbiaukite su vaiko klasės auklėtoju, kitais mokytojais, norėdami sužinoti kaip vaikui sekasi bei perteikdami informaciją apie vaiką. Vaiko mokytojui yra svarbu žinoti, kokie yra vaiko pomėgiai, kokios jo individualios savybės. Visa tai leidžia mokytojui užmegzti glaudesnį kontaktą su vaikui bei geriau jį pažinti.